Kodėl vaikui reikia savo mokymosi erdvės
Prisimenu, kaip mano sūnus antroje klasėje bandė ruoštis kontroliniam darbui virtuvės stale, kol aš viriau vakarienę, sesuo žiūrėjo televizorių, o šuo lojo pro langą. Rezultatas? Po pusvalandžio jis vis dar buvo pirmame puslapyje, o nervai – ir mano, ir jo – jau ant ribos. Tada supratau: vaikui reikia savo kampelio, kur jis galėtų susikaupti.
Mokymosi erdvė namuose – tai ne prabanga, o būtinybė. Nekalbu apie tobulą kabinetą su dizaineriniais baldais. Kartais pakanka gerai apgalvotos kampo virtuvėje ar dalies svetainės. Svarbu, kad vaikas turėtų vietą, kur jo smegenys automatiškai persijungia į „mokymosi režimą”. Psichologai tai vadina erdviniu kondicionavimu – kai tam tikra vieta asocijuojasi su konkrečia veikla.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams: žaidimas ir mokymasis kartu
Trejų-šešerių metų vaikams mokymasis dar neatrodo kaip „darbas”. Jiems tai – tyrinėjimas, eksperimentas, nuotykis. Todėl jų mokymosi erdvė turėtų būti lanksti ir įvairi.
Praktiškos idėjos mažiesiems:
Žemas stalas su kėdutėmis, prie kurio vaikas gali piešti, lipdyti, dėlioti. Svarbu, kad baldai būtų vaiko ūgio – jis turi pasiekti viską pats, be suaugusiųjų pagalbos. Mano draugė Rasa padarė genialų dalyką: nupirko paprastą IKEA staliuką ir leido dukrai jį „išpuošti” lipdukomis. Dabar tas stalas – mergaitės didžiausias pasididžiavimas.
Atviros lentynos su skaidriais dėžutėmis – viena spalviniams pieštukams, kita plastilnui, trečia konstruktoriui. Kai vaikas mato, kas kur yra, jis greičiau pasirenka veiklą ir, kas svarbiausia, greičiau tvarko. Etiketės su paveikslėliais padeda net neskaikantiems vaikams žinoti, kas kur guli.
Magnetinė ar kreidos lenta ant sienos – absoliutus hitas. Vaikai šio amžiaus mėgsta dideles paviršius, kur galima kurti. Nebijokite, kad sugadins sieną – dabar yra specialūs dažai, kuriais galima nudažyti bet kurį paviršių ir paversti jį rašomąja lenta.
Kampelis knygoms su minkštais pagalvėliais ar pufais. Net jei vaikas dar neskaito, knygų žiūrėjimas – svarbi ikimokyklinio ugdymo dalis. Viena mama pasakojo, kad įrengė „skaityklą” po laiptais (kaip Haris Poteris!), ir jos sūnus ten praleidžia po valandą kasdien.
Užduotys ir veiklos ikimokykliniams:
Sukurkite „kūrybos stotį” – vietą, kur visada yra popieriaus, klijų, žirklių, gamtos medžiagų. Leiskite vaikui laisvai eksperimentuoti. Taip, bus šiukšlių, bet kūrybiškumas to vertas.
Įrenkite „tyrinėjimų dėžę” su lupomis, magnetais, skirtingų tekstūrų medžiagomis. Keiskite turinį kas savaitę, kad išlaikytumėte susidomėjimą.
Padarykite „metų ratą” – didelį plakatą, kur vaikas gali sekti metų laikus, mėnesius, orus. Kasdien keiskite žymeklį – tai moko laiko suvokimo.
Pradinukams: nuo žaidimo prie tikro mokymosi
Septyneri-dešimt metų – tai lūžio taškas. Vaikas eina į mokyklą, atsiranda namų darbai, atsakomybė. Dabar mokymosi erdvė turi būti funkcionali, bet vis dar pakankamai draugiška, kad vaikas nenorėtų jos vengti.
Rašomasis stalas – dabar jau būtinybė. Tačiau nebūtina pirkti brangaus. Svarbiau, kad stalviršis būtų pakankamai didelis (bent 100×60 cm), o kėdė – reguliuojamo aukščio. Viena mokytoja man sakė: „Matau, kurie vaikai dirba prie tinkamo stalo, o kurie – prie virtuvės. Skirtumas akivaizdus – laikysena, nuovargis, net rašysena.”
Ką dar reikia pradinukui:
Geras apšvietimas – tai ne smulkmena. Stalinis šviestuvas su reguliuojama galvute turi būti kairėje (dešiniarankiams) arba dešinėje (kairiarankiams), kad ranka nemetų šešėlio. Plius bendras kambario apšvietimas – dirbti tik su staliniu šviestuvu akims per daug įtempta.
Organizavimo sistema – stalčiai, lentynėlės, krepšeliai mokyklos priemonėms. Pradinukai dar tik mokosi organizuoti, todėl padėkite jiems: aiškiai pažymėkite, kas kur guli. Viena mama naudoja spalvų kodą: mėlynas – matematikai, raudonas – lietuvių kalbai, žalias – pasaulio pažinimui.
Laikrodis – geriau analoginis, su rodyklėmis. Taip vaikas geriau išmoksta laiko suvokimo. Galite susitarti: „Kai ilgoji rodyklė pasieks šešetą, baigsi rašyti.”
Motyvuojantys elementai – tai gali būti pasiekimų lentelė, kur vaikas klijuoja žvaigždutes už atliktus darbus, ar tiesiog vieta, kur kabinti geriausius piešinius ir kontrolinius.
Veiklos ir užduotys pradinukams:
Sukurkite „namų darbų ritualą”. Pavyzdžiui: grįžti iš mokyklos, užkąsti, pailsėti 30 minučių, tada sėsti prie stalo. Ritualai padeda vaikui persijungti į mokymosi režimą be konfliktų.
Naudokite laikmatį – 25 minutės darbo, 5 minutės pertraukos (Pomodoro technika). Pradinukų dėmesio koncentracija ribotas, todėl geriau trumpi, bet intensyvūs darbo laikotarpiai.
Įrenkite „klausimų lentą” – vietą, kur vaikas gali užrašyti ar nupiešti klausimus, kurie jam kyla. Vėliau kartu ieškokite atsakymų internete ar knygose.
Paaugliams: erdvė, kur jaučiasi savimi
Dvylikos-šešiolikos metų paaugliai jau turi savo nuomonę apie viską, įskaitant tai, kaip turėtų atrodyti jų mokymosi vieta. Ir žinote ką? Reikia juos įtraukti į sprendimus. Jei paauglys pats dalyvaus kurdamas savo erdvę, jis ja rūpinsis ir naudosis.
Dabar tai jau ne tik mokymosi, bet ir asmeninė erdvė. Čia jis ruošia namų darbus, bet ir klauso muzikos, bendrauja su draugais internetu, svajoja. Todėl erdvė turi būti daugiafunkcinė.
Ką vertina paaugliai:
Privatumas – jei įmanoma, uždaroma erdvė. Jei neturite galimybės skirti atskiro kambario, padėti gali užuolaida, pertvara ar net strategiškai pastatytas knygų spinta.
Stilius – paaugliai nori, kad jų kambarys atspindėtų jų asmenybę. Leiskite jiems pasirinkti spalvas, plakatų, dekoracijas. Taip, galbūt jums nepatiks tas tamsiai pilkas spalvos pasirinkimas, bet jam – patiks, o tai svarbiau.
Technologijos – realybė tokia, kad šiuolaikiniam paaugliui reikia kompiuterio ar bent planšetės. Užuot kovoję su tuo, padėkite organizuoti technologijų naudojimą: kabelių valdymas, įkrovimo stotis, galbūt antrasis monitorius, jei vaikas rimtai mokosi.
Patogumas – paaugliai gali praleisti valandas mokydamiesi. Investuokite į gerą kėdę. Rimtai. Jų stuburas jums padėkos.
Praktiškos idėjos paaugliams:
Lenta planavimui – didelė, kur galima rašyti kontrolinių datas, projektų terminus, tikslus. Vizualus planavimas padeda nesustingti nuo užduočių gausos.
Triukšmą slopinantys elementai – jei namai triukšmingi, padėti gali kilimas, užuolaidos, net specialios ausų pagalvėlės. Kai kurie paaugliai geriau mokosi su foniniu triukšmu (muzika, baltasis triukšmas), kitiems reikia absoliučios tylos – leiskite eksperimentuoti.
„Įkvėpimo kampas” – vieta, kur kabinti citatas, tikslus, įkvepiantis nuotraukas. Viena mano pažįstama paauglė turi „svajonių lentą” su universitetais, kuriuose nori studijuoti. Ji sako, kad tai ją motyvuoja, kai nenori mokytis.
Poilsio zona – jei erdvė leidžia, atskirti mokymosi ir poilsio zonas. Net jei tai tik skirtingas kambarys kampas su foteliuku. Smegenims svarbu atskirti, kur dirbama, o kur ilsimasi.
Universalūs principai bet kuriam amžiui
Nesvarbu, ar jūsų vaikui treji, ar trylika, yra keletas principų, kurie veikia visada.
Tvarka – ne priešas, o draugas. Mokymosi erdvė turi būti tvarkinga. Ne sterili, ne muziejinė, bet tvarkinga. Kai viskas turi savo vietą, vaikas negaišta laiko ieškodamas, nesierzina, nesiblaško. Pradėkite nuo paprastos taisyklės: pabaigei dirbti – sutvarkai. Penkios minutės kasdien – ir tvarka palaiko save.
Personalizacija. Erdvė turi būti vaiko, ne jūsų. Taip, jūs ją organizuojate, bet vaikas turi jaustis, kad tai jo teritorija. Leiskite jam pasirinkti bent keletą elementų – spalvą, plakatą, pagalvėlę. Kai vaikas jaučia nuosavybę, jis labiau rūpinasi.
Lankstumas. Vaiko poreikiai keičiasi. Tai, kas veikė praėjusiais metais, gali neveikti dabar. Būkite pasirengę keisti, eksperimentuoti, prisitaikyti. Kartą per pusmetį peržiūrėkite mokymosi erdvę su vaiku: kas veikia? Kas neveikia? Ko trūksta?
Minimalizmas. Daugiau ne visada geriau. Perpildyta erdvė blaško dėmesį. Geriau mažiau daiktų, bet kiekvienas turi savo vietą ir paskirtį. Reguliariai peržiūrėkite ir išmeskite tai, kas nebereikalinga.
Kai namuose mažai vietos: kūrybiški sprendimai
Gyvename mažame bute? Dalijatės kambariu su keliais vaikais? Neturite atskiro kambario? Nesijaudinkite – mokymosi erdvę galima sukurti ir labai ribotoje vietoje.
Mobilūs sprendimai: Sukurkite „mokymosi dėžę” – didelę dėžę ar krepšį su visomis reikalingomis priemonėmis. Vaikas ją išsitraukia, kai reikia mokytis, ir paslepia, kai baigia. Viena mama pasidalino: ji naudoja virtuvės vežimėlį ant ratukų – viršuje nešiojamas kompiuteris, viduryje – sąsiuviniai, apačioje – knygos. Pasibaigė mokymasis – vežimėlis atsiranda kampe ar spintelėje.
Transformuojami baldai: Atlenkiamas stalas prie sienos, kuris užsidaro, kai nebereikalingas. Arba parapetė, paversta darbo paviršiumi – reikia tik pridėti pagalvėlę sėdėti ir stalinio šviestuvo.
Vertikali erdvė: Kai grindų plotas ribotas, naudokite sienas. Lentynos, kabliukai, magnetinės lentos, kišenės – viskas, kas leidžia saugoti daiktus vertikaliai, o ne horizontaliai.
Laiko zonavimas: Jei neturite atskiros erdvės, naudokite laiko zonavimą. Pavyzdžiui, virtuvės stalas nuo 16 iki 18 val. – tai mokymosi zona. Visi šeimos nariai tai žino ir gerbia. Viena šeima net turi specialią stalo servetėlę – kai ji ištiesta, reiškia „mokymosi laikas”.
Technologijos: kiek ir kokių
Šis klausimas kelia daug ginčų. Vieni tėvai stengiasi visiškai atskirti vaikus nuo ekranų, kiti leidžia neribotai. Kaip visada, tiesa kažkur per vidurį.
Šiuolaikinis mokymasis neįmanomas be technologijų. Vaikai ieško informacijos internete, žiūri mokomuosius vaizdo įrašus, naudoja mokymosi programėles. Tai normalu ir natūralu. Bet technologijos turi būti įrankis, o ne blaškiklis.
Praktiški patarimai:
Viena paskirties įrenginys mokymosi erdvėje – jei įmanoma, turėkite kompiuterį ar planšetę, skirtą tik mokymuisi. Ne žaidimams, ne socialiniams tinklams – tik mokymuisi. Tai padeda smegenims asocijuoti įrenginį su darbu.
Tėvų kontrolės programos – ne šnipinėjimui, o padėti vaikui susivaldyti. Galite nustatyti, kad tam tikromis valandomis prieinamos tik mokomosios svetainės. Paaugliai gali priešintis, bet paaiškinkite: tai ne bausmė, o pagalba susikaupti.
Telefonas – lauke. Rimtai. Kai vaikas mokosi, telefonas turėtų būti kitame kambaryje. Tyrimai rodo, kad net telefonas, gulintis ekranu žemyn, sumažina koncentraciją. Smegenys žino, kad jis ten, ir dalis dėmesio visada lieka pasiruošusi reaguoti.
Mėlynos šviesos filtrai – jei vaikas mokosi vakarais prie ekrano, naudokite mėlynos šviesos filtrus. Jie mažina akių nuovargį ir netrukdo miegui.
Kaip motyvuoti vaiką naudotis mokymosi erdve
Galite sukurti tobulą mokymosi erdvę, bet jei vaikas jos nenaudos, kokia nauda? Motyvacija – raktas.
Įtraukite vaiką į kūrimą. Jau minėjau, bet pakartosiu: kai vaikas dalyvauja kuriant savo erdvę, jis jaučia nuosavybę. Leiskite jam rinktis spalvas, baldus (pagal jūsų pasiūlytus variantus), dekoracijas. Net mažas vaikas gali pasirinkti, kokios spalvos bus pieštukų dėžutė.
Švęskite erdvės atidarymą. Kai viskas paruošta, padarykite mažą šventę. Nufotografuokite vaiką naujoje erdvėje, galbūt iškepkite pyragą. Tai gali skambėti perdėtai, bet vaikai mėgsta ritualus ir šventes – tai padaro įvykį svarbų.
Naudokite teigiamą sustiprinimą. Pastebėkite ir pagirti, kai vaikas naudojasi savo erdve. „Matau, kaip gerai susikaupei savo kampelyje” – tokios pastabos veikia geriau nei „Kodėl vėl mokais virtuvėje?”
Būkite lankstūs. Jei matote, kad kažkas neveikia, keiskite. Galbūt vaikas nenori sėdėti prie stalo? Kai kurie vaikai geriau mokosi ant grindų ar stovėdami. Leiskite eksperimentuoti.
Kai mokymosi erdvė tampa šeimos įpročiu
Geriausias dalykas, kurį galite padaryti – tai patiems rodyti pavyzdį. Jei jūs turite savo darbo erdvę ir ją naudojate, jei jūs skaitote, mokotės, domitės – vaikas tai matys ir perims.
Viena mama pasakojo, kad ji su sūnumi turi „tylaus darbo valandą” – abu sėdi savo erdvėse ir dirba. Ji – savo projektus, jis – namų darbus. Jie net nustato laikmatį ir pradeda kartu. Sūnus sako, kad tai padeda jam susikaupti, nes žino, kad mama irgi dirba.
Mokymosi erdvė – tai ne tik fizinė vieta. Tai požiūris, įprotis, šeimos kultūra. Kai mokymasis tampa natūralia namų dalimi, kai yra vieta ir laikas jam, kai visa šeima tai vertina – vaikai tai perima. Ne iš karto, ne be pasipriešinimo, bet pamažu.
Pradėkite mažai. Nebandykite sukurti tobulos erdvės per savaitgalį. Pradėkite nuo vieno kampo, vieno stalo, vienos lentynos. Stebėkite, kas veikia. Klauskite vaiko nuomonės. Koreguokite. Mokymosi erdvės kūrimas – tai procesas, ne vienkartinis įvykis.
Ir atminkite: nėra vieno teisingo būdo. Tai, kas veikia vienam vaikui, gali neveikti kitam. Tai, kas veikia vienos šeimos namuose, gali būti neįmanoma kituose. Svarbu ne tobulumas, o tai, kad vaikas turi vietą, kur jis gali mokytis, augti, tapti savimi. Kartais tai yra dizainerinis kabinetas, kartais – kampas virtuvėje su geru šviestuvu ir dėžute pieštukų. Ir abiem atvejais – tai veikia, jei yra meilė, dėmesys ir noras padėti vaikui.