Kodėl burnos chirurgija po 50-ies yra kitokia patirtis
Tiesą sakant, kai man pasiūlė burnos chirurgiją būdamas per penkiasdešimt, pirmoji mintis buvo – „ar tikrai dabar?” Bet štai realybė: mūsų kūnas keičiasi, ir tai, kas dvidešimtmečiui būtų buvusi paprasta procedūra, mums gali reikalauti šiek tiek daugiau dėmesio ir pasirengimo.
Po penkiasdešimties metų mūsų organizmas gyja lėčiau. Tai ne pesimizmas, o paprasčiausias faktas. Kraujotaka nėra tokia intensyvi, kaip anksčiau, regeneracijos procesai užtrunka ilgiau, o ir imunitetas jau nebėra tas pats. Be to, daugelis mūsų jau turime vieną ar kitą lėtinę ligą – diabetą, hipertenziją, osteoporozę – kurios tiesiogiai veikia gijimo procesą.
Bet žinote ką? Tai visai nereiškia, kad reikia atsisakyti būtinos procedūros ar gyventi su skausmu. Tiesiog reikia geriau pasirengti ir žinoti, ko tikėtis. O aš čia tam, kad pasidalinčiau tuo, ką sužinojau ir patyriau.
Kas iš tikrųjų laukia prieš operaciją
Pasirengimas burnos chirurgijai prasideda ne ligoninėje, o jūsų namuose ir pas šeimos gydytoją. Pirmiausia – atvirai pakalbėkite su savo burnos chirurgu apie VISUS vaistus, kuriuos vartojate. Ir aš turiu omenyje tikrai visus – nuo kraujo skystiklius iki vitaminų ir žolelių preparatų.
Štai kas man buvo netikėta: paprasti omega-3 papildai ar net ginko biloba gali padidinti kraujavimo riziką operacijos metu. Mano chirurgas liepė nutraukti kai kuriuos papildus dvi savaites prieš procedūrą. Taip pat teko laikinai koreguoti kraujospūdžio vaistų dozę.
Praktiniai patarimai prieš operaciją:
- Bent mėnesį prieš operaciją meskite rūkyti – tai LABAI svarbu gijimui
- Jei turite diabetą, užtikrinkite, kad cukraus kiekis kraujyje būtų gerai kontroliuojamas
- Pasitikrinkite vitamino D ir B12 lygį – jų trūkumas gali sulėtinti gijimą
- Sutvarkykite namuose patogią atsistatymo erdvę – daug pagalvių, lengvai pasiekiami daiktai
- Iš anksto nusipirkite minkštų maisto produktų ir gėrimų
Dar vienas dalykas, apie kurį niekas nemėgsta kalbėti – finansinis aspektas. Burnos chirurgija nebūna pigi, o po penkiasdešimties dažnai reikia sudėtingesnių procedūrų. Pasitikrinkite, ką dengia jūsų draudimas, ir nesivaržykite paklausti apie mokėjimo planus. Aš praleisdavau naktis nerimaujant dėl sąskaitų, o pasirodo, Azklinika.lt turėjo lankstų mokėjimo grafiką, apie kurį niekas man iš karto nepasakė.
Pati procedūra ir pirmosios valandos po jos
Gerai, dabar apie tai, kas vyksta operacijos dieną. Jei jums bus daroma bendra nejautra (o po 50-ies tai dažnai rekomenduojama sudėtingesnėms procedūroms), anesteziologas tikrai norės žinoti apie visas jūsų sveikatos problemas. Nebijokite atrodyti perdėtai atsargūs – geriau pakartoti informaciją, nei ją praleisti.
Pati operacija… na, jos neprisiminsit, jei bus bendra nejautra. Bet štai ko niekas man nepasakė: atsigavimas po nejautros po 50-ies gali būti šiek tiek sunkesnis nei jaunesniems žmonėms. Man užtruko beveik visą dieną, kol galva visiškai prašvito, ir jaučiausi gana apkvaišęs.
Ką turėti su savimi operacijos dieną:
- Patogius, laisvus drabužius (geriausia su sagomis priekyje)
- Visų vartojamų vaistų sąrašą
- Asmenį, kuris jus parveš namo ir pabūs su jumis bent pirmą naktį
- Telefoną su įkrautu akumuliatoriumi
- Nedidelę rankinę su drėgnomis servetėlėmis ir lūpų balzamu
Pirmosios kelios valandos po operacijos bus miglotai. Jūsų burna bus nutirpusi, galbūt turėsite tamponų ar siūlių. Skausmas paprastai prasideda, kai nejautra pradeda leistis – ir čia labai svarbu IŠKART pradėti vartoti skausmą malšinančius vaistus, nelaukiant, kol skausmas taps nepakeliamas.
Pirmoji savaitė: realybė be gražinimo
Pasakysiu tiesiai – pirmoji savaitė nebus maloni. Jūsų veidas bus patinęs (ir taip, tikriausiai atrodysit kaip voverė su riešutais skruostuose), gali būti mėlynių, valgyti bus sunku, o miegas – tikras iššūkis.
Man asmeniškai sunkiausia buvo antroji ir trečioji diena. Patinimas buvo didžiausias, skausmas vis dar stiprus, o energijos lygis – nulinėje. Bet štai ką sužinojau: tai visiškai normalu. Po 50-ies mūsų kūnas reaguoja į traumą intensyviau ir ilgiau.
Kaip valdyti simptomus pirmąją savaitę:
Patinimui – šaltas kompresai pirmąsias 48 valandas yra jūsų geriausi draugai. Aš naudojau šaldytus žirnių maišelius, nes jie puikiai prisitaiko prie veido formos. Po to pereikite prie šiltų kompresų, kad paskatintumėte kraujotaką ir gijimą.
Skausmui – nevaidinkite didvyrio. Vartokite skausmą malšinančius vaistus pagal grafiką, ne tik tada, kai skauda. Mano gydytojas rekomendavo keisti iburofeną ir paracetamolį kas 3-4 valandas. Jei skausmas tampa per stiprus, nedvejodami skambinkite chirurgui.
Mitybai – pirmąsias dienas teks maitintis tik skystais ir labai minkštais produktais. Aš gyvenu sultimis, kokteiliais, sultingomis sriubomis (atvėsusiomis!), jogurtu ir tyrelėmis. Svarbu gauti pakankamai baltymų gijimui, todėl pridėdavau baltyminių miltelių į kokteilius.
Kodėl higiena yra kritiškai svaži (ir kaip ją palaikyti)
Štai kur daugelis žmonių suklysta: jie bijo liesti operuotą sritį ir apleido burnos higieną. Bet tai didžiulė klaida, ypač mums, vyresniems žmonėms, kurių imunitetas jau nebe toks stiprus.
Infekcija po burnos chirurgijos yra rimta problema, o po 50-ies jos rizika didesnė. Todėl, nors tai gali būti nepatogu ar net šiek tiek skausminga, burnos higiena turi būti prioritetas nuo pat pirmosios dienos.
Mano chirurgas davė man specialų skalavimo skystį su chlorheksidinu. Naudojau jį švelniai, be jokio energingo skalavimo, tiesiog leidau skysčiui tekėti burnoje. Taip pat labai atsargiai valiau dantis minkštu šepetėliu, vengdamas operuotos srities.
Burnos higienos rutina po operacijos:
- Skalavimas druskos tirpalu (šaukštelis druskos į stiklinę šilto vandens) kas 2-3 valandas
- Švelnus dantų valymas minkštu šepetėliu du kartus per dieną
- Antiseptinio skalavimo skysčio naudojimas pagal gydytojo nurodymus
- Vengti spjaudymo ir siurbimo judesių – tai gali sukelti kraujavimą
- Po kiekvieno valgio švelniai praskalaukite burną vandeniu
Dar vienas patarimas: investuokite į gerą drėkintuvą kambariui. Burnos kvėpavimas po operacijos yra neišvengiamas, o tai labai išdžiovina burną ir lėpas. Drėkintuvas labai padėjo man išvengti diskomforto ir pagreitino gijimą.
Mitybos strategija gijimo procesui
Čia aš noriu būti labai konkretus, nes mityba po 50-ies yra vienas svarbiausių gijimo veiksnių. Mūsų kūnui reikia daugiau specifinių maisto medžiagų, kad atstatytų audinius, nei jaunesniam organizmui.
Baltymai yra absoliutus prioritetas. Jums reikia bent 1-1,2 gramo baltymų kilogramui kūno svorio per dieną. Kai negalite kramtyti, tai tampa iššūkiu. Aš naudojau šiuos šaltinius: graikiškas jogurtas, varškė, baltyminiai milteliai kokteilius, kiaušinių tyrelė, žuvies tyrelė, lęšių sriuba (gerai sutrinta).
Vitaminas C yra būtinas kolageno sintezei. Gerkite daug apelsinų sulčių (ne per rūgščių), valgykite braškių tyrelę, minkštus kivi. Aš kasdien gerdavau špinatų ir mango kokteilį – skamba keistai, bet buvo skanus ir kupinas vitaminų.
Mano išbandyti receptai lengvai kramtomam maistui:
Avokado ir bananų kokteilis su baltyminiais milteliais – maistingas, sotus ir lengvai prarijamas. Tiesiog sumaišykite blenderyje vieną avokadą, vieną bananą, šaukštą baltyminių miltelių, šiek tiek medaus ir pieno ar augalinio pieno alternatyvos.
Sočios sriubos su kokosų pienu – viriau daržoves (morkos, saldžiosios bulvės, moliūgas) su vištienos sultinio pagrindu, pridėdavau kokosų pieno riebumui ir baltymų, viską gerai sutrindavau. Galima valgyti šiltą, ne karštą.
Varškės ir uogų desertas – varškę sumaišydavau su šiek tiek grietinėlės, kad būtų kreminės tekstūros, pridėdavau šviežių uogų (sutrauktų šakute) ir šiek tiek medaus. Skanus ir pilnas baltymų.
Kiaušinienė su sūriu – labai minkštai paruošta, beveik kaip tyrelė. Pridėkite šiek tiek pieno ir kruopščiai išplakite – bus dar minkštesnė.
Fizinis aktyvumas ir kasdienė veikla
Vienas dalykas, kurio tikrai nesitikėjau – kaip labai operacija paveiks mano energijos lygį. Pirmąsias kelias dienas vos galėjau nueiti iki vonios kambario. Ir tai normalu! Jūsų kūnas sunaudoja didžiulį kiekį energijos gijimui.
Bet štai paradoksas: nors reikia daug ilsėtis, visiškas nejudrumas taip pat nėra geras. Lengvas judėjimas skatina kraujotaką, o tai pagreitina gijimą ir sumažina komplikacijų riziką.
Pirmąją savaitę mano „mankšta” buvo tiesiog trumpi pasivaikščiojimai po namus kas kelias valandas. Antrąją savaitę jau galėjau išeiti trumpam pasivaikščioti lauke (vengdamas tiesioginių saulės spindulių ir vėjo). Po trijų savaičių grįžau prie lengvų tempimo pratimų.
Ko vengti bent mėnesį po operacijos:
- Intensyvių kardio treniruočių – padidina kraujospūdį ir gali sukelti kraujavimą
- Sunkumų kėlimo – bet ko sunkesnio nei 5 kg
- Pasilenkimo – tai padidina spaudimą galvoje
- Plaukimo baseine – chloras ir bakterijos gali sukelti infekciją
- Kontaktinių sportų – akivaizdu, bet verta paminėti
Dar vienas aspektas, apie kurį retai kalbama – grįžimas į darbą. Jei jūsų darbas fiziškai lengvas, galbūt galėsite grįžti po savaitės ar dviejų. Bet jei darbas fiziškai įtemptas arba reikalauja daug kalbėti, gali prireikti ilgesnio laikotarpio. Aš dirbau iš namų pirmąsias tris savaites, ir tai buvo išmintingas sprendimas.
Kada kelti pavojaus vėliavą ir kaip sekti gijimo pažangą
Vienas dalykas, kurį išmokau – geriau dešimt kartų pertekliai paskambinti gydytojui, nei praleisti tikrą problemą. Po 50-ies komplikacijos gali vystytis greičiau ir būti rimtesnės.
Simptomai, dėl kurių reikia NEDELSIANT kreiptis į gydytoją:
- Stiprus kraujavimas, kuris nesustoja po 20 minučių spaudimo
- Karščiavimas virš 38°C
- Stiprus, didėjantis skausmas, kurio nemalšina vaistai
- Pūlių išsiskyrimas iš žaizdos
- Nemalonus kvapas iš burnos (gali reikšti infekciją)
- Sunkumai kvėpuojant ar rijant
- Didėjantis patinimas po trečios dienos
- Nutirpimas, kuris nepraeina po kelių dienų
Normalus gijimas turėtų atrodyti taip: patinimas didžiausias 2-3 dieną, po to palaipsniui mažėja. Skausmas turėtų nuolat mažėti, nors gali būti gerų ir blogų dienų. Mėlynės keičia spalvą iš violetinės į gelsvą – tai geras ženklas. Apetitas turėtų grįžti po kelių dienų.
Aš kasdien fotografuodavau savo veidą iš to paties kampo – tai padėjo man objektyviai įvertinti, ar patinimas mažėja. Kartais, kai žiūri į veidrodį kasdien, sunku pastebėti pažangą, bet nuotraukos aiškiai parodė gerinimąsi.
Taip pat vedžiau paprastą dienoraštį, kur užrašydavau skausmo lygį (nuo 1 iki 10), ką valgiau, kiek miegojau ir kaip jaučiausi. Tai ne tik padėjo sekti pažangą, bet ir buvo naudinga kontroliniams vizitams pas gydytoją.
Ilgalaikis gijimas ir grįžimas į normalų gyvenimą
Štai tiesa, kurios niekas nenori girdėti: visiškas gijimas po burnos chirurgijos po 50-ies gali užtrukti 3-6 mėnesius. Taip, jūs grįšite į normalų gyvenimą daug anksčiau, bet visiška audinių regeneracija, kaulų suaugimas (jei buvo kaulų darbų) ir pojūčių sugrįžimas užtrunka.
Man užtruko beveik du mėnesius, kol galėjau valgyti visus maisto produktus be diskomforto. Lengvas nutirpimas viename veido plote išliko keturis mėnesius, bet galiausiai praėjo. Chirurgas man paaiškino, kad nervai regeneruojasi labai lėtai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Bet žinote ką? Kiekviena savaitė buvo geresnė už ankstesnę. Po mėnesio jau jaučiausi beveik normaliai. Po dviejų mėnesių net užmiršdavau, kad turėjau operaciją. O dabar, praėjus šešiems mėnesiams, jaučiuosi puikiai ir džiaugiuosi, kad nusprendžiau atlikti procedūrą.
Paskutiniai patarimai iš mano patirties:
Būkite kantrūs su savimi. Tai nėra lenktynės. Jūsų kūnas gyja savo tempu, ir tai visiškai normalu, kad po 50-ies tas tempas lėtesnis nei jaunystėje.
Nepraleidkite kontrolinių vizitų. Net jei jaučiatės gerai, gydytojas turi įvertinti, kaip vyksta gijimas iš vidaus. Kai kurios problemos nematomas plika akimi.
Investuokite į kokybišką mitybą. Tai ne laikas taupyti ant maisto. Jūsų kūnui reikia geriausių statybinių medžiagų, kad atstatytų audinius.
Priimkite pagalbą. Pirmąsias kelias savaites tikrai reikės, kad kas nors jums padėtų. Nebūkite per daug nepriklausomi – tai ne silpnumo ženklas.
Ir paskutinis dalykas – burnos chirurgija po 50-ies tikrai yra didesnis iššūkis nei jaunystėje, bet ji visiškai įmanoma ir dažniausiai labai sėkminga. Šiuolaikinė medicina turi puikius įrankius, kad padėtų mums gydytis saugiai ir efektyviai. Tiesiog reikia geriau pasirengti, būti atidesniam savo kūnui ir duoti jam laiko, kurio jam reikia.
Jei jums laukia burnos chirurgija, nesinervinkite per daug. Taip, bus kelios sunkios savaitės, bet jos praeina. O rezultatas – ar tai būtų skausmo išnykimas, funkcijos atstatymas, ar pagerėjusi gyvenimo kokybė – tikrai vertas to trumpalaikio diskomforto. Aš tai išgyvenau, ir jūs taip pat galite!