Mokymasis neturi amžiaus ribos – tik kitokį tempą
Sėdžiu kavinėje ir stebiuosi: priešais mane 45-erių vyras su išmanųjį telefonu rankose desperatiškai bando suprasti, kaip veikia „tas jūsų Instagram”. Šalia – moteris, kuri atrodo per 50, sklandžiai redaguoja vaizdo įrašą profesionalia programa. Skirtumas nėra amžiuje. Skirtumas – požiūryje į mokymąsi.
Visuomenė mėgsta kartoti, kad po 40 smegenys jau „ne tos”, kad naujų dalykų išmokti daug sunkiau, o technologijos – jaunimo reikalas. Tiesą sakant, tai grynas mitas. Neuromokslas įrodė, kad suaugusių žmonių smegenys išlaiko neuroplastiškumą – gebėjimą kurti naujus neuroninių ryšių tinklus – iki pat gilios senatvės. Tiesiog mokymosi procesas keičiasi, ir tai, kas veikė 20-ies, nebūtinai veiks 45-erių.
Didžiausias iššūkis nėra biologinis – jis psichologinis. Mes patys sau sukuriame barjerus, kartodami „per senas šitam” arba „man tai per sunku”. O realybėje suaugusiems mokytis net lengviau nei jauniems – turime didesnę motyvaciją, geresnę savikontrolę ir gyvenimo patirtį, kuri padeda naują informaciją susieti su jau žinomais dalykais.
Kodėl suaugusiųjų mokymasis skiriasi nuo vaikų
Vaikai mokosi spontaniškai, bandydami viską iš eilės, nekeldami sau klausimų „ar man tai pravers”. Jie neturi baimės suklysti, nes dar neturi patirties, kuri sakytų „taip nederėtų daryti”. Suaugęs žmogus – visai kita istorija.
Po 40 metų į mokymąsi ateiname su kuprine pilna patirčių, įsitikinimų ir, deja, baimių. Turime įsipareigojimus – darbą, šeimą, finansines prievoles. Negalime sau leisti mokytis ištisas dienas kaip studentai. Bet štai kas įdomu – mums to ir nereikia.
Suaugusiųjų smegenys dirba efektyviau, kai mokymasis yra tikslingas ir praktiškas. Mums nereikia teorijos dėl teorijos – norime žinoti, kaip tai pritaikyti čia ir dabar. Tai ne trūkumas, o pranašumas. Kai 25-erių studentas mokosi programavimo „nes taip reikia”, 45-erių profesionalas mokosi, nes turi konkretų projektą, kurį nori įgyvendinti. Antrasis išmoks greičiau, nes žino kam.
Dar vienas svarbus skirtumas – dėmesio koncentracija. Jaunimas gali valandų valandas sėdėti prie knygų (bent jau teoriškai), bet informacija dažnai „įeina viena ausimi, išeina kita”. Suaugusiems reikia trumpesnių, bet intensyvesnių mokymosi sesijų. 30 minučių tikrai sutelkto dėmesio duoda daugiau nei dvi valandos „mokymosi” su telefonu rankose.
Laiko valdymas – didžiausias suaugusiųjų iššūkis
Paklauskit bet kurį žmogų po 40, kodėl jis nesimoko to, ko nori, ir 9 iš 10 atsakys: „neturiu laiko”. Ir tai nėra visiškai netiesa – tikrai neturime tiek laisvo laiko kaip studentai. Bet problema ne laiko trūkume, o jo valdyme.
Realybė tokia: jums nereikia kelių valandų per dieną. Pakanka 20-30 minučių kokybiškai praleisto laiko. Skamba neįtikinamai? Paskaičiuokime. 30 minučių per dieną – tai 3.5 valandos per savaitę, 15 valandų per mėnesį, 180 valandų per metus. Už šį laiką galima išmokti naują kalbą iki B1 lygio arba įvaldyti programavimo pagrindus.
Trikis – rasti tas 30 minučių ir jas apsaugoti kaip šventą laiką. Ne „pabandysiu rasti”, o konkretus laikas kalendoriuje. Vieni mokosi anksti ryte, kol namai miega. Kiti – pietų pertraukos metu. Treti – vakare, kai vaikai jau lovoje. Nesvarbu kada, svarbu – reguliariai.
Dar vienas veikiantis metodas – mikromokymas. Neturite 30 minučių iš eilės? Suskaidykite į tris po 10. Laukiate eilėje pas gydytoją – 10 minučių su Duolingo. Kavos pertraukėlė darbe – 10 minučių edukacinės vaizdo medžiagos. Vakarinis ritualas prieš miegą – 10 minučių skaitymo. Smegenims nesvarbu, ar mokėtės 30 minučių iš eilės, ar trimis etapais – svarbu reguliarumas.
Mokymosi metodai, kurie tikrai veikia po 40
Užmirškite ilgas paskaitas ir vadovėlių konspektavimą – tai veikia universitetuose, bet ne tikrame gyvenime. Suaugusiems reikia aktyvaus mokymosi, kur iš karto taikoma praktika.
**Projektu grįstas mokymasis** – geriausias būdas suaugusiems. Vietoj to, kad mokytumėtės „apskritai”, pasirinkite konkretų projektą. Norite išmokti fotografuoti? Nesimokykite teorijos mėnesius – nusipirkite fotoaparatą (ar naudokite telefoną) ir paskirskite sau užduotį: per mėnesį nufotografuoti 30 skirtingų objektų ir juos apdoroti. Mokysitės darydami, o tai efektyviausias būdas.
**Feynmano technika** – mokymosi metodas, pavadintas fiziko Richardo Feynmano vardu. Principas paprastas: išmokęs ką nors naujo, pabandyk tai paaiškinti taip, kad suprastų dvylikametis. Jei negali paprastai paaiškinti – pats iki galo nesupranti. Ši technika verčia tikrai įsisavinti medžiagą, o ne tik ją „praeiti”.
**Intervalinis kartojimas** – metodas, pagrįstas tuo, kaip veikia atmintis. Naujos informacijos nekartojame kas dieną, o didėjančiais intervalais: po dienos, po trijų dienų, po savaitės, po dviejų savaičių. Yra net specialių aplikacijų (Anki, Quizlet), kurios automatiškai planuoja kartojimus. Ypač efektyvu mokantis kalbų ar bet kokios faktinės informacijos.
**Pomodoro technika** – 25 minutės intensyvaus mokymosi, 5 minutės pertraukos. Po keturių tokių ciklų – ilgesnė pertrauka. Ši technika puikiai dera su suaugusiųjų dėmesio koncentracijos ypatumais. 25 minutės – pakankamai trumpas laikas, kad išlaikytum fokusą, bet pakankamai ilgas, kad ką nors nuveiktum.
Technologijos kaip sąjungininkas, ne priešas
Dažnai girdžiu: „aš ne iš tos kartos, man technologijos per sudėtingos”. Bet štai paradoksas – tie patys žmonės puikiai susitvarko su bankomatu, navigacija automobilyje ar skaitykliu. Problema ne technologijose, o baimėje bandyti.
Mokymosi aplikacijos šiandien yra neįtikėtinai draugiškos. Duolingo kalboms, Coursera ar Udemy įvairiems kursams, YouTube nemokamoms pamokoms – pasirinkimas milžiniškas. Ir štai kas svarbu: dauguma jų sukurtos būtent suaugusiems, užimtiems žmonėms.
Pradėkite nuo vienos aplikacijos ar platformos. Ne penkių iš karto, o vienos. Išbandykite savaitę. Jei nepatinka – ieškokite kitos. Kiekvienas mokosi skirtingai, ir tai, kas puikiai veikia jūsų draugui, jums gali būti visiškai netinkama.
Dar vienas svarbus dalykas – internetinės bendruomenės. Facebook grupės, Reddit forumai, Discord serveriai – pilna žmonių, kurie mokosi to paties kaip ir jūs. Nebijokite užduoti „kvailų” klausimų – tikrai esate ne vienintelis, kuris to nežino. Bendruomenė ne tik padeda mokytis, bet ir palaiko motyvaciją.
Kaip įveikti vidines kliūtis ir išlikti motyvuotam
Didžiausia kliūtis mokantis po 40 – ne smegenys, o vidinė kritika. Tas balsas galvoje, kuris sako „per vėlu”, „per sunku”, „visi pagalvos, kad kvailas”. Šis balsas yra melagis, bet jis labai įtikintinas.
Pirmiausia supraskit: klysti mokantis – normalu. Ne ženklas, kad esate per senas ar per kvailas, o ženklas, kad mokotės. Klaidos – tai duomenys, kurie rodo, ką reikia patobulinti. Vaikai tai supranta intuityviai, suaugusiems reikia sau tai priminti sąmoningai.
Motyvacija – laikinas jausmas. Pasikliauti vien ja – receptas nesėkmei. Reikia sistemos ir įpročio. Pirmąsias dvi savaites mokysitės motyvacijos dėka. Paskui – įpročio dėka. Įprotis susiformuoja, kai veiksmas tampa automatiniu, nebesvarstai „ar šiandien noriu” – tiesiog darai.
Vienas efektyvių būdų išlaikyti motyvaciją – matyti progresą. Užsirašykite, ką mokate šiandien, ir kas savaitę peržiūrėkite užrašus. Po mėnesio būsite nustebę, kiek toli nuėjote. Progresas ne visada jaučiamas kasdien, bet per laiką jis akivaizdus.
Dar vienas patarimas – raskite mokymosi partnerį. Žmogų, kuris mokosi to paties arba bent jau kažko mokosi. Galite dalintis patirtimi, palaikyti vienas kitą sunkesniais momentais, švęsti pasiekimus. Mokytis su kuo nors visada lengviau nei vienam.
Konkretūs žingsniai pradedant šiandien
Teorija teorija, bet kaip realiai pradėti? Štai konkretus planas, kurį galite įgyvendinti dar šią savaitę.
**Pirmas žingsnis**: pasirinkite vieną konkretų įgūdį. Ne „noriu būti geresnis darbe”, o „noriu išmokti Excel pivot lenteles” arba „noriu suprasti Python pagrindus”. Kuo konkretesnis tikslas, tuo lengviau pradėti.
**Antras žingsnis**: raskite vieną šaltinį. Ne dešimt knygų ir penkis kursus, o vieną gerą šaltinį. Gali būti YouTube kanalas, internetinis kursas ar knyga. Vieną. Baigsite – imsitės kito.
**Trečias žingsnis**: įsirašykite į kalendorių 30 minučių kasdien arba bent 5 kartus per savaitę. Konkretų laiką, ne „kai turėsiu laiko”. Jei 30 minučių atrodo per daug, pradėkite nuo 15. Bet kasdien.
**Ketvirtas žingsnis**: pasiruoškite pirmajai savaitei. Ji bus sunkiausia, nes dar nebus įpročio. Pašalinkite kliūtis – jei mokysitės ryte, paruoškite viską vakare. Jei naudosite aplikaciją, atsisiųskite ją dabar, ne rytoj.
**Penktas žingsnis**: pasakykite kam nors apie savo planą. Draugui, šeimos nariui, net socialiniuose tinkluose. Viešas įsipareigojimas padidina tikimybę, kad tikrai pradėsite ir tęsite.
Kai mokymasis tampa gyvenimo būdu
Štai ko niekas jums nepasakys apie mokymąsi po 40: tai ne tiesiog naujų įgūdžių įgijimas – tai visiškas požiūrio į gyvenimą pasikeitimas. Kai įrodote sau, kad galite išmokti kažko naujo, keičiasi jūsų tapatybė. Nebesate „žmogus, kuris nemoka X”, tampate „žmogumi, kuris mokosi X”.
Šis pokytis turi bangos efektą. Išmokstate vieno dalyko – drąsiau imtės kito. Įveikiate vieną iššūkį – kiti atrodo ne tokie bauginantys. Mokymasis tampa ne prievolė, o galimybė. Ne našta, o nuotykis.
Žmonės, kurie sėkmingai mokosi naujų dalykų po 40, turi vieną bendrą bruožą – jie nesivadovauja amžiumi. Nesvarbu, ar jums 42, ar 58 – svarbu, ar turite smalsumą ir ryžtą. Biologinis amžius – tik skaičius. Protinis amžius priklauso nuo to, ar tebesimokote, ar jau nusprendėte, kad žinote viską.
Taigi, ar tikrai per vėlu? Pagalvokite taip: po metų būsite metais vyresni nepriklausomai nuo to, ar mokysitės, ar ne. Bet jei mokysitės, būsite metais vyresni IR mokantys ispanų kalbą, arba programavimo, arba bet ko kito, ko norite. Pasirinkimas akivaizdus.
Pradėkite mažai, bet pradėkite šiandien. Ne rytoj, ne pirmadienį, ne po atostogų. Šiandien. 15 minučių. Vienas mažas žingsnis. Ir rytoj dar vienas. Po mėnesio atsigręšite ir nustebsite, kaip toli nuėjote. Po metų neatpažinsite savęs. Ir tai bus geriausia dovana, kurią galite sau padovanoti – įrodymas, kad mokymasis neturi galiojimo termino.