Kai televizorius ima „kaprizuoti” – pirmieji žingsniai
Televizorius staiga nustojo veikti arba pradėjo keistai elgtis? Prieš skambinant meistrams ir ruošiant piniginę, verta pabandyti pačiam išsiaiškinti, kas nutiko. Daugelis gedimų iš tikrųjų yra gana paprasti ir juos galima identifikuoti net neturint specialių įrankių ar gilių techninių žinių.
Pirmiausia – ramu. Nepanikuokite ir neveržkite iškart atsuktuvo. Televizorių diagnostika prasideda nuo paprasčiausių dalykų. Patikrinkite, ar tikrai įjungtas maitinimo laidas į rozetę. Skamba juokingai, bet maždaug kas dešimtas „gedimas” pasirodo esąs tiesiog ištrauktas laidas arba išjungtas prailgintuvas. Paspaudę mygtuką ant paties televizoriaus korpuso, o ne tik nuotolinio valdymo pulteliu – kartais problema slypi būtent pultelyje, ne televizoriuje.
Jei televizorius vis tiek nereaguoja, atjunkite jį nuo elektros tinklo ir palaukite bent 2-3 minutes. Šis paprastas veiksmas leidžia išsikrauti kondensatoriams ir iš naujo paleisti visas sistemas. Daugeliu atvejų tai išsprendžia laikinus programinės įrangos sutrikimus.
Vaizdas yra, bet garsas dingo – arba atvirkščiai
Vienas dažniausių scenarijų Kauno gyventojų buitinės technikos remonto dirbtuvėse – žmonės atneša televizorius su garso problemomis, nors iš tikrųjų gedimo nėra. Jei matote vaizdą, bet negirdite garso, pirmiausia patikrinkite garsumo nustatymus. Taip, aišku, kad tai akivaizdu, bet dažnai problema būna „mute” funkcijoje – ypač jei namuose yra vaikai ar augintiniai, kurie mėgsta spaudinėti mygtukus.
Pažiūrėkite, ar televizorius nėra nustatytas į išorinės garso sistemos režimą. Daugelis šiuolaikinių televizorių automatiškai nutildo vidinius garsiakalbius, kai prie jų prijungiama garso sistema ar ausinės. Patikrinkite garso išvesties nustatymus meniu – turėtų būti pasirinkta „TV speakers” arba „Internal speakers”.
Jei garsas yra, bet labai tylus arba iškraipytas, problema gali būti garsiakalbių gedime. Pabandykite prijungti išorines kolonėles ar ausines – jei per jas garsas normalus, vadinasi, vidiniai garsiakalbiai tikrai sugedo. Tai gana dažnas gedimas senesniuose televizoriuose, kur garsiakalbių membrana susidėvi arba atsijungia kontaktai.
Priešinga situacija – yra garsas, bet nėra vaizdo – dažniausiai rodo rimtesnes problemas su ekranu ar vaizdo plokšte. Tačiau prieš diagnozuojant gedimą, pabandykite pakeisti HDMI kabelį ar perjungti į kitą šaltinį. Kartais problema slypi ne televizoriuje, o prijungtame įrenginyje.
Ekrano problemos: nuo linijų iki visiško tamsumo
Ekrano gedimai būna įvairių formų ir ne visi jie reiškia, kad reikia pirkti naują televizorių. Jei ekrane matote horizontalias ar vertikalias linijas, tai gali būti matricos gedimas, bet taip pat ir prastas kabelio kontaktas. Švelniai paspaudę televizoriaus rėmelį aplink ekraną – jei linijos pakinta ar dingsta, problema greičiausiai mechaninė ir susijusi su kontaktais.
Tamsus ekranas su silpnai matomu vaizdu (reikia šviestuvo, kad ką nors įžiūrėtum) dažniausiai rodo LED apšvietimo gedimą. Tai viena dažniausių LCD televizorių problemų. LED juostos gali perdegti arba sugesti maitinimo plokštė, kuri jas maitina. Šis gedimas pasitaiko ir naujuose, ir senuose modeliuose, nors naujesni paprastai turi patikimesnius LED modulius.
Jei ekranas visiškai juodas, bet girdite garsą ir matote, kad televizorius įsijungęs (dega indikatorius), pabandykite tokį triuką: tamsoje įjunkite televizorių ir šviestuvu apšvieskite ekraną iš labai arti. Jei matote labai blankų vaizdą, tai patvirtina, kad problema su apšvietimu, o ne su pačia matrica.
Spalvų iškraipymai, rožiniai ar žali atspalviai paprastai rodo signalo apdorojimo problemas arba gedimus vaizdo plokštėje. Pabandykite atstatyti gamyklinius nustatymus per televizoriaus meniu – kartais tai padeda. Jei ne, greičiausiai reikės specialisto pagalbos.
Kai televizorius įsijungia ir išsijungia pats
Šis gedimas gąsdina daugelį žmonių – televizorius tarsi gyvenimą gyvena. Įsijungia vidury nakties, išsijungia žiūrint filmą, arba be perstojo kartoja įjungimo-išjungimo ciklą. Prieš kviečiant egzorcistą ar elektronikos meistrą, patikrinkite keletą dalykų.
Pirma, pažiūrėkite nustatymus. Daugelis televizorių turi „sleep timer” funkciją, kuri automatiškai išjungia televizorių po nustatyto laiko. Taip pat būna „power saving” režimai, kurie išjungia televizorių, jei ilgai nefiksuoja jokios veiklos. Patikrinkite šiuos nustatymus ir išjunkite juos, jei įjungti.
Antra, problema gali būti nuotolinio valdymo pultelyje. Jei jo mygtukai „prilipę” arba baterijos senka, pultelis gali siųsti chaotiškus signalus. Ištraukite baterijas iš pultelio ir pabandykite naudoti televizorių tik mygtukais ant korpuso. Jei problema išnyko – kaltininkas rastas.
Trečia, jei televizorius įsijungia ir beveik iškart išsijungia (kartais net nepasirodžius vaizdui), tai gali rodyti apsaugos sistemos suveikimą. Televizoriai turi įvairias apsaugas nuo perkaitimo, trumpojo jungimo ar kitų problemų. Jei vidinė temperatūra per aukšta arba yra elektros gedimas, televizorius automatiškai išsijungs save apsaugodamas.
Patikrinkite, ar televizorius turi pakankamai vietos vėdinimui. Ventiliacijos angos gale ir šonuose neturi būti užkimštos. Jei televizorius stovi spintelėje ar nišoje, įsitikinkite, kad yra bent 10 cm laisva erdvė iš visų pusių. Perkaitimas – labai dažna televizorių problemų priežastis, ypač vasarą Kaune, kai temperatūros pakyla.
Mirksi indikatorius ir niekas nevyksta
Raudonas ar oranžinis mirksintis indikatorius ant televizoriaus dažniausiai reiškia, kad įrenginys aptiko problemą ir bando jums apie tai pranešti. Skirtingi gamintojai naudoja skirtingus mirksėjimo kodus – pavyzdžiui, Samsung televizoriai mirksi skirtingą skaičių kartų priklausomai nuo gedimo tipo.
Susiraskite savo televizoriaus modelio instrukciją (jei neturite popierinės, tikrai rasite PDF internete) ir pažiūrėkite, ką reiškia konkretus mirksėjimo šablonas. Pavyzdžiui, 6 kartus mirksintis indikatorius Samsung televizoriuose dažnai rodo maitinimo plokštės problemą, o 2 kartus – galimą T-con plokštės gedimą.
Jei indikatorius mirksi raudonai ir televizorius neįsijungia, pabandykite jį visiškai atjungti nuo elektros tinklo ir palaukti 10-15 minučių. Kartais tai padeda išvalyti klaidos kodą ir televizorius vėl veikia. Tačiau jei problema kartojasi, tai rodo realų gedimą, kurį reikės taisyti.
Pastebėjimas: jei indikatorius mirksi ir girdite keistus garsus iš televizoriaus (cypimą, traškėjimą), nedelsiant išjunkite jį iš rozetės. Tokie simptomai gali rodyti rimtą elektros gedimą, kuris gali sukelti gaisrą.
Interneto ir Smart TV funkcijų problemos
Šiuolaikiniai televizoriai – tai iš esmės kompiuteriai su dideliu ekranu, todėl jie turi ir kompiuteriams būdingų problemų. Jei jūsų Smart TV nustojo prisijungti prie interneto, aplikacijos neveikia ar lėtai kraunasi, problema ne visada televizoriuje.
Pirmiausia patikrinkite savo interneto ryšį. Pabandykite prisijungti prie Wi-Fi kitu įrenginiu – telefonu ar nešiojamuoju kompiuteriu. Jei ir jiems yra problemų, kaltas maršrutizatorius, ne televizorius. Kaune, ypač daugiabučiuose, Wi-Fi signalą gali trukdyti dešimtys kaimynų tinklų – pabandykite pakeisti Wi-Fi kanalą maršrutizatoriaus nustatymuose.
Jei internetas veikia, bet televizorius negali prisijungti, pabandykite „pamiršti” tinklą televizoriuje ir prisijungti iš naujo, įvedant slaptažodį. Taip pat verta patikrinti, ar televizorius turi naujausią programinės įrangos versiją – senesni firmware gali turėti klaidų, kurios trukdo normaliam veikimui.
Aplikacijų problemos dažnai sprendžiamos jas ištrynant ir įdiegiant iš naujo. Jei konkreti aplikacija (pavyzdžiui, Netflix ar YouTube) neveikia, bet kitos veikia normaliai, problema greičiausiai pačioje aplikacijoje. Pabandykite išvalyti aplikacijos talpyklą (cache) per televizoriaus nustatymus.
Jei televizorius tapo labai lėtas, vangiai reaguoja į komandas, meniu užtrūksta – tai gali reikšti, kad vidinė atmintis užsikimšo. Daugelis Smart TV turi labai ribotą vidinę atmintį, kuri užsipildo nuo aplikacijų duomenų. Ištrinkite nenaudojamas aplikacijas ir išvalykite talpyklą. Kai kuriais atvejais padeda gamyklinių nustatymų atstatymas, bet tuomet prarasite visus nustatymus ir turėsite viską konfigūruoti iš naujo.
Kada tikrai reikia specialisto pagalbos
Yra situacijų, kai savarankiška diagnostika baigiasi ir reikia profesionalų. Jei matote degėsių pėdsakų ant televizoriaus korpuso, juntate degėsių kvapą ar matote dūmus – nedelsiant išjunkite įrenginį ir nekiškite į jį rankų. Tokie simptomai rodo rimtą elektros gedimą, kuris gali būti pavojingas.
Sudužęs ar įtrūkęs ekranas taip pat nėra namų meistro kompetencija. LCD ir OLED ekranų keitimas reikalauja specialių įrankių ir sąlygų, be to, dažnai naujo ekrano kaina artima naujo televizoriaus kainai, todėl taisymas nebūna ekonomiškai prasmingas.
Jei televizorius visiškai „miręs” – neįsijungia, nemirksi jokie indikatoriai, nereaguoja į jokius veiksmus – problema greičiausiai maitinimo bloke. Nors teoriškai galima pačiam tikrinti kondensatorius ir kitus komponentus, tam reikia bent minimalių elektronikos žinių ir įrankių. Be to, televizoriuose net išjungtuose gali likti pavojinga įtampa kondensatoriuose.
Kaune yra nemažai buitinės technikos remonto dirbtuvių, kurios gali greitai ir už prieinamą kainą išspręsti daugumą problemų. Prieš vežant televizorių, paskambinkite ir aprašykite simptomus – dažnai meistrai gali iškart pasakyti apytikslę problemos priežastį ir remonto kainą. Kai kurie meistrai siūlo ir iškvietimą į namus, kas ypač patogu, jei turite didelį televizorių, kurį sunku transportuoti.
Ką daryti, kad televizorius tarnautų ilgiau
Geriau užkirsti kelią problemoms, nei jas spręsti. Keletas paprastų įpročių gali žymiai pratęsti jūsų televizoriaus gyvenimą ir išvengti daugybės gedimų.
Neperkaitinkite televizoriaus. Tai skamba savaime suprantamai, bet daugelis žmonių stato televizorius prie šildytuvų, uždaro juos spintelėse be ventiliacijos ar stato ant jų daiktus, kurie blokuoja vėdinimo angas. Televizorius turi būti vėsioje vietoje su gera oro cirkuliacija. Jei pastebite, kad televizoriaus galinė dalis labai įkaista, tai blogas ženklas.
Naudokite įtampos stabilizatorių arba bent jau gerą prailgintuvą su apsauga nuo įtampos šuolių. Kaune, kaip ir daugelyje Lietuvos miestų, elektros tinklo įtampa kartais svyruoja, o perkūnijos metu gali būti ir staigių šuolių. Vienas toks šuolis gali sugadinti jūsų televizoriaus maitinimo plokštę ar kitus jautrius komponentus.
Valykite televizorių nuo dulkių. Dulkės kaupiasi ventiliacijos anguose ir viduje, trukdydamos normaliam vėsinimui. Kartą per kelis mėnesius švelniai nuvalykite galinę dalį dulkių siurbliu arba minkštu šepetėliu. Ekraną valykite tik specialiomis priemonėmis mikrošluoste – jokių agresyvių chemikalų ar šiurkščių medžiagų.
Nepalikite statinio vaizdo ekrane ilgam laikui. Nors šiuolaikiniai ekranai atsparesni, ilgalaikis statinio vaizdo rodymas (pavyzdžiui, žaidimų meniu, TV kanalų logotipai) gali sukelti „įdegimą” – ypač OLED televizoriuose. Naudokite ekrano užsklandą ar automatinio išsijungimo funkciją.
Reguliariai atnaujinkite programinę įrangą. Gamintojai išleidžia atnaujinimus, kurie taiso klaidas, gerina stabilumą ir kartais net prideda naujas funkcijas. Daugelis televizorių gali atsinaujinti automatiškai, bet verta kartais patikrinti rankiniu būdu.
Kai televizorius veikia, bet galėtų veikti geriau
Ne visada problema yra gedimas – kartais tiesiog televizorius nėra tinkamai sukonfigūruotas ir veikia ne taip gerai, kaip galėtų. Jei vaizdas atrodo neaiškus, spalvos keistos ar judesiai trūkinėja, verta patikrinti nustatymus.
Daugelis televizorių iš gamyklos turi įjungtas įvairias „pagerinimo” funkcijas, kurios iš tikrųjų dažnai gadina vaizdo kokybę. Funkcijos kaip „motion smoothing”, „dynamic contrast”, „edge enhancement” ir panašios dažnai sukelia dirbtinį, nenatūralų vaizdą. Pabandykite jas išjungti ir pažiūrėkite, ar vaizdas nepagerėjo.
Jei žiūrite filmus ar serialus, naudokite „Movie” ar „Cinema” vaizdo režimą, o ne „Vivid” ar „Dynamic”. Pastarieji skirti parduotuvėms, kur reikia, kad televizorius išsiskirtų ryškumu tarp kitų, bet namuose jie sukuria per ryškų, nuovargį keliantį vaizdą.
Patikrinkite, ar televizorius rodo tinkamą raišką. Jei turite 4K televizorių, bet prijungtas įrenginys siunčia tik Full HD signalą, nepanaudojate viso televizoriaus potencialo. Patikrinkite HDMI kabelius – senesni kabeliai gali nepalaikyti 4K raiškos ar HDR. Reikia naudoti bent HDMI 2.0 kabelius 4K turiniui.
Garso nustatymai taip pat svarbūs. Jei garsas atrodo „tuščias” ar per tylus, pabandykite įjungti „Clear Voice” ar panašias funkcijas, kurios sustiprina dialogų garsumą. Jei turite garso sistemą, įsitikinkite, kad televizorius nustatytas teisingam garso išvesties formatui (pavyzdžiui, Dolby Digital, jei jūsų sistema jį palaiko).
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – televizoriaus vieta kambaryje. Jei ekranas atsispindi langai ar lempos, vaizdas atrodys prastas net su geriausiais nustatymais. Televizorius turėtų būti taip pastatytas, kad tiesioginė šviesa nepatektų į ekraną. Žiūrėjimo aukštis taip pat svarbus – ekrano centras turėtų būti maždaug akių lygyje, kai sėdite.
Taigi, kaip matote, daugelis televizorių problemų gali būti išspręstos be specialistų pagalbos. Svarbiausia – sistemiškai tikrinti nuo paprasčiausių dalykų iki sudėtingesnių, nepanikuoti ir neveržti iškart atidaryti televizoriaus korpuso. Dauguma gedimų turi aiškius simptomus, kurie padeda identifikuoti problemą. O jei vis dėlto reikia profesionalios pagalbos, bent jau žinosite, kokia maždaug problema, ir galėsite geriau komunikuoti su meistru. Televizorius – tai sudėtingas įrenginys, bet jo bazinė diagnostika yra visiškai įmanoma ir namų sąlygomis.