Kodėl suaugusiems mokytis kitaip nei vaikams
Kai kurie žmonės mano, kad mokymasis – tai tik vaikystės ir jaunystės privilegija. Tačiau realybė yra visai kitokia. Suaugusiųjų smegenys puikiai prisitaiko prie naujų žinių, tik mokymosi procesas turi būti organizuotas kitaip nei mokykloje ar universitete.
Pagrindinis skirtumas slypi motyvacijoje. Suaugęs žmogus mokosi ne dėl to, kad „taip reikia” ar kad gautų gerą pažymį, o todėl, kad jam tai tikrai reikalinga. Galbūt norite pakeisti karjerą, pradėti verslą ar tiesiog įgyti naujų kompetencijų, kurios padėtų jaustis užtikrinčiau darbe. Ši vidinė motyvacija yra didžiulis pranašumas, kurį reikia mokėti išnaudoti.
Kita vertus, suaugusiems trukdo laiko stoka ir įsipareigojimai. Negalite tiesiog atsisakyti darbo ir šeimos, kad visą dieną skirtumėte mokslams. Todėl efektyvumas tampa raktiniu žodžiu – reikia išmokti mokytis protingai, ne ilgai.
Dar vienas aspektas – suaugusiųjų patirtis. Jūs jau turite daugybę žinių ir įgūdžių, prie kurių galite „prikabinti” naują informaciją. Tai tarsi statote namą ant jau esančio pamato, o ne nuo nulio. Problema ta, kad kartais tas pamatas gali ir trukdyti, ypač jei turite įsitvirtinusių įsitikinimų apie tam tikrą sritį.
Tinkamos mokymosi platformos ir šaltinių parinkimas
Internetas pilnas nemokamų ir mokamų mokymosi šaltinių, bet kaip neskęsti šiame informacijos vandenyne? Pirmiausia reikia suprasti, kad brangiausias kursas nebūtinai yra geriausias. Aš pats esu išbandęs daugybę platformų ir galiu pasakyti – kokybė labai skiriasi.
Pradėkite nuo aiškaus tikslo apibrėžimo. Jei norite išmokti programuoti, nereikia pirkti dešimties kursų apie skirtingas programavimo kalbas. Geriau pasirinkite vieną kalbą ir vieną gerą kursą. Coursera, Udemy, edX siūlo tūkstančius kursų, bet jūsų užduotis – pasirinkti vieną ar du ir juos tikrai užbaigti.
Skaitykite atsiliepimus, bet kritiškai. Dažnai žmonės palieka penkių žvaigždučių įvertinimą po pirmų dviejų paskaitų, kai entuziazmas dar neišblėsęs. Ieškokite detalių atsiliepimų, kuriuose aprašoma, ko žmogus išmoko ir kaip tai pritaikė praktikoje.
YouTube gali būti puikus nemokamas šaltinis, bet čia reikia dar daugiau apdairumo. Kanaluose, kurie turi tūkstančius prenumeratorių ir reguliariai skelbia turinį, paprastai kokybė geresnė. Tačiau YouTube problema ta, kad lengva pereiti nuo vieno vaizdo įrašo prie kito ir niekada nieko neužbaigti. Jei naudojate YouTube, susikurkite savo „mokymosi grojaraštį” ir laikykitės jo.
Nepamirškit ir tradicinių šaltinių – knygų. Taip, tai skamba senoviškai, bet gera knyga dažnai suteikia gilesnį supratimą nei bet koks vaizdo kursas. Be to, skaitydami priversite smegenis aktyviau dirbti, nes nėra vizualinių pagalbininkų.
Mokymosi rutinos kūrimas ir laiko valdymas
Čia prasideda tikrasis darbas. Galite turėti geriausią kursą pasaulyje, bet jei neskirsite laiko mokytis, nieko neišmoksite. Suaugusiems didžiausia problema yra ne gebėjimai, o nuoseklumas.
Užuot planavę mokytis tris valandas per savaitgalį, geriau skirkite po 30 minučių kasdien. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus, trumpas mokymasis yra daug efektyvesnis nei retesni, bet ilgesni seansai. Jūsų smegenys geriau įsimena informaciją, kai ją kartojate dažnai.
Raskite savo „aukso valandą”. Kai kurie žmonės produktyviausi rytais, kiti – vakarais. Aš asmeniškai geriausiai mokausi anksti ryte, dar prieš prasidedant darbo dienai. Tada smegenys švarios, niekas netrukdo, ir galiu visiškai susikaupti. Bet jei esate „pelėda”, nebandykite save versti keltis penktą valandą ryto – tai neveiks.
Naudokite Pomodoro techniką arba panašius metodus. Mokykitės 25 minutes, tada darykite 5 minučių pertrauką. Po keturių tokių ciklų – ilgesnė pertrauka. Tai padeda išlaikyti koncentraciją ir išvengti perdegimo. Aš pastebėjau, kad po 45 minučių mano dėmesys pradeda blėsti, todėl ilgesni seansai man tiesiog neveikia.
Svarbu – išjunkite visus trukdžius. Telefonas į kitą kambarį, socialiniai tinklai uždaryti, šeimos nariams pasakykite, kad jums reikia ramybės. Tai skamba akivaizdžiai, bet daugelis žmonių bando mokytis su telefonu rankoje ir stebiasi, kodėl nieko neišmoksta.
Aktyvaus mokymosi strategijos
Didžiausia klaida, kurią daro besimokantys žmonės – jie mano, kad mokymasis yra pasyvus procesas. Žiūri vaizdo įrašą, skaito tekstą ir tikisi, kad informacija kaip nors įsirašys į smegenis. Taip neveikia.
Aktyvus mokymasis reiškia, kad jūs kažką darote su informacija. Užsirašote savo žodžiais, bandote paaiškinti kam nors kitam, kuriate projektus, sprendžiate uždavinius. Kuo daugiau jūsų smegenys dirba su informacija, tuo geriau ją įsimena.
Feynmano technika yra viena geriausių. Bandykite paaiškinti tai, ko mokotės, tarsi kalbėtumėte su dvylikos metų vaiku. Jei negalite to padaryti paprastais žodžiais, reiškia, patys nesuprantate pakankamai gerai. Aš dažnai rašau trumpus straipsnius ar užrašus apie tai, ko išmokau – tai verčia mane tikrai suprasti temą.
Praktika yra svarbiausia. Jei mokotės programuoti, rašykite kodą kiekvieną dieną. Jei mokotės kalbos, kalbėkite (nors ir su savimi ar per programėles). Jei mokotės dizaino, kurkite dizainus. Teorija be praktikos yra tuščia.
Klaidos yra jūsų draugės. Kai suklystate, jūsų smegenys mokosi intensyviau nei kai viskas sekasi. Todėl nebijokite iššūkių ir sunkių užduočių. Jei viskas per lengva, greičiausiai per daug laiko leidžiate komforto zonoje.
Motyvacijos palaikymas ir kliūčių įveikimas
Pradžioje visi esame pilni entuziazmo. Perkame kursą, pradedame mokytis ir jaučiamės nuostabiai. Po savaitės ar dviejų tas entuziazmas pradeda blėsti. Po mėnesio kursas jau užmirštas. Skamba pažįstamai?
Problema ta, kad mes pasikliauname motyvacija, nors turėtume pasikliauti įpročiais. Motyvacija yra kaip oras – ji ateina ir išeina. Įpročiai yra kaip fundamentas – jie išlieka net tada, kai nesinori mokytis.
Kaip sukurti įprotį? Pradėkite nuo mažo. Užuot planavę mokytis valandą per dieną, pradėkite nuo dešimties minučių. Kai tai tampa lengva ir natūralu, padidinkite. Svarbu ne tai, kiek laiko skyrėte, o tai, kad darote tai nuosekliai.
Stebėkite savo pažangą. Užsirašykite, ką išmokote, kokius projektus užbaigėte, kokias problemas išsprendėte. Kai ateis sunkus momentas (o jis ateis), galėsite pažvelgti atgal ir pamatyti, kaip toli nuėjote. Tai suteikia energijos tęsti.
Raskite bendražygių. Mokytis vienam sunku. Prisijunkite prie internetinių bendruomenių, forumų, Discord serverių, kur kiti žmonės mokosi to paties. Galite dalintis patirtimi, užduoti klausimus, net rasti mokymosi partnerį. Kai žinote, kad kiti taip pat stengiasi, lengviau nepasiduoti.
Nesitikėkite tiesinio progreso. Kai kuriomis dienomis viskas seksis puikiai, kitomis – atrodys, kad nieko nesuprantate. Tai normalu. Mokymasis vyksta bangomis, ir kartais jūsų smegenims reikia laiko „suvirškinti” informaciją. Nepanikuokite, kai ateis plato periodas.
Informacijos įsiminimo ir įtvirtinimo metodai
Galite praleisti šimtus valandų mokydamiesi, bet jei po mėnesio visko neprisimename, koks prasmė? Efektyvus mokymasis reiškia ne tik informacijos gavimą, bet ir jos išlaikymą ilgalaikėje atmintyje.
Kartojimas su tarpais (spaced repetition) yra vienas efektyviausių metodų. Esmė paprasta: kartojate informaciją vis didėjančiais intervalais. Pirmą kartą po dienos, paskui po trijų dienų, po savaitės, po dviejų savaičių ir taip toliau. Programėlės kaip Anki automatizuoja šį procesą ir primena, kada reikia ką pakartoti.
Užrašymai ranka (taip, ranka, ne kompiuteriu) padeda geriau įsiminti. Kai rašote ranka, jūsų smegenys dirba intensyviau nei kai spausdinėjate klaviatūra. Be to, rašydami ranka negalite tiesiog kopijuoti visko žodis į žodį – privalote apdoroti informaciją ir užsirašyti savo žodžiais.
Vizualizacija ir schemos veikia puikiai. Jei mokotės sudėtingų koncepcijų, nupiešite diagramas, schemas, minčių žemėlapius. Kai informacija pateikiama vizualiai, smegenys ją apdoroja kitaip ir dažnai geriau įsimena. Aš pats dažnai pieš iu primityvias schemas ant popieriaus – man tai labai padeda.
Mokykite kitus. Kai bandote kam nors paaiškinti tai, ko išmokote, privalote tai suprasti daug giliau. Galite rašyti tinklaraščio įrašus, kurti YouTube vaizdo įrašus, tiesiog pasakoti draugui. Procesas, kai turite sustruktūruoti žinias ir jas perteikti, stipriai įtvirtina informaciją jūsų atmintyje.
Praktinis pritaikymas ir projektų kūrimas
Teorija be praktikos yra kaip žemėlapis be kelionės. Galite žinoti viską apie tam tikrą sritį, bet jei niekada to netaikėte praktiškai, iš tikrųjų nieko nemokate. Todėl projektai yra būtini.
Pradėkite nuo mažų projektų. Jei mokotės programuoti, nesusikurkite sau tikslo sukurti kitą Facebook. Pradėkite nuo paprasto kalkuliatoriaus ar užduočių sąrašo programėlės. Jei mokotės dizaino, perprojektuokite savo mėgstamos svetainės puslapį. Maži projektai suteikia greitą pasitenkinimą ir motyvaciją tęsti.
Kopijuokite, kol išmoksite kurti. Nėra nieko blogo imti kieno nors projektą ir bandyti jį atkurti savarankiškai. Taip mokėsi visi didieji meistrai – kopijuodami kitus, kol išvystė savo stilių. Tik nekopijuokite aklinai – bandykite suprasti, kodėl kažkas padaryta būtent taip.
Dokumentuokite savo procesą. Užsirašykite, kokias problemas susidūrėte, kaip jas išsprendėte, ką išmokote. Tai ne tik padės jums ateityje, bet ir gali tapti jūsų portfeliu, kurį galėsite parodyti darbdaviams ar klientams.
Nebijokite rodyti savo darbo kitiems, net jei jis netobulas. Grįžtamasis ryšys yra neįkainojamas. Žmonės pamatys klaidas, kurių jūs nepastebėjote, pasiūlys geresnius sprendimus. Taip, gali būti nejauku, bet būtent taip augama.
Kai viskas susideda į vietą
Mokymasis suaugus nėra lengvas, bet tikrai įmanomas. Skirtingai nei vaikystėje, dabar jūs kontroliuojate procesą – ką mokotės, kaip mokotės, kiek laiko tam skyrsite. Ši laisvė yra ir privalumas, ir iššūkis.
Svarbiausias dalykas – pradėti ir nepasidaryti. Ne kursas jus išmokys, o jūsų nuoseklus darbas. Geriau mokytis po 20 minučių kasdien nei po 5 valandas kartą per savaitę. Geriau užbaigti vieną kursą nei pradėti dešimt ir nieko neužbaigti.
Atminkite, kad klaidos yra proceso dalis. Kiekvienas ekspertas kadaise buvo pradedantysis, kuris nieko nesuprato. Skirtumas tarp tų, kurie išmoko, ir tų, kurie pasidarė, yra ne talentas, o atkaklumas. Kai susidursite su sunkumais (o jų bus), tai nereiškia, kad nesate tam skirti – tai reiškia, kad mokotės.
Internetas suteikė mums neįtikėtiną galimybę mokytis bet ko, bet kada, dažnai net nemokamai. Niekada istorijoje žinios nebuvo tokios prieinamos. Klausimas tik – ar pasinaudosite šia galimybe? Pasirinkimas jūsų.